nuobangos

núobangos sf. pl. (1), nū́bangos (ž.) (1, 3^a) 1. žr. nuobaigos 2: Įsitempę darbuojasi moksleiviai, kad nuobangos būtų kuo šviesiausios rš. Šiandieną padarysim rugiams nū́bangas Slnt. Šį vakarą turbūt turėsime nūbangas – pabaigsime bulves kasti Pln. Lei būna nū́bangos Mžk. 2. žr. nuobaigos 3: Pakėlė nuobangas M.Valanč. Jei pabengsim, ar būs nū́bangos? Užv. Mynė[je] nū́bangos kad būs, pašoksam liuob Jdr. Nūbangų̃ anie nekėlė Pvn. Jei nū́bangos y[ra], liuobėjo šiupinį virti Klp. Nūbangoms reik pasidirbti gero alaus Mžk. Kaip rugius nupjaus, linus išmins, mėšlus išveš, būs nū́bangos ir prašmintinis J. Varstą (vasarojį) nuvalęs, jis geria nū́bangas J. Vakar rugius pabengėm pjauti, tai i nū́bangas atšventėm Vkš. Pabenkiam pjauti, i turėsiam nū́bangas Krtn. Jei nebūs nūbangų̃, neliks durų nė langų (juok.) Slnt.